„Gerumo medis“ tapo jaukia ir įkvepiančia ugdomąja veikla, kvietusia vaikus kasdienėje aplinkoje pastebėti mažus, bet prasmingus gerumo darbus ir patiems juos kurti. Šios veiklos metu vaikai mokėsi ne tik padėti vieni kitiems, bet ir atidžiau įsiklausyti, pastebėti šalia esantį, ugdėsi empatiją, atjautą bei stiprino bendrystės jausmą. Atlikę gerą darbą, jie su pasididžiavimu „užaugindavo“ savo indėlį – užklijuodavo vardą ant „Gerumo medžio“, kuris pamažu skleidėsi vis gražesniais bendrų pastangų vaisiais.

Priešmokyklinio ugdymo mokytoja

I. Švambarienė