Jurginės – viena seniausių pavasario švenčių Lietuvoje, simbolizuojanti gamtos atgimimą, žemdirbystės pradžią ir žmogaus ryšį su žeme. Šiemet Raudėnuose ši graži šventės tradicija buvo tęsiama jau dvidešimt penktą kartą! Integruotos pamokos buvo surengtos vidaus ir lauko netradicinėse erdvėse, kurios sujungė kultūrinį paveldą, kūrybiškumą ir tvarumo idėjas.
Šventę organizavo Šiaulių „Dermės“ mokyklos etninės kultūros mokytojos – Jovita Lubienė ir Jūratė Sruogytė. Etninės kultūros gyvąją tradiciją puoselėjančioje šventėje taip pat dalyvavo Kuršėnų Stasio Anglickio progimnazijos, Kuršėnų Pavenčių mokyklos-daugiafunkcio centro, Šiaulių „Dermės“ mokyklos, Voveriškių mokyklos mokiniai ir pedagogai, Tryškių III amžiaus universiteto nariai, raudėniškiai.
Renginio metu mokiniai dalyvavo formaliojo ir neformaliojo ugdymo užsiėmimuose, kuriuose susipažino su senosiomis lietuvių tradicijomis, mokėsi folklorinių šokių, ratelių, lietuvių liaudies žaidimų, kankliavimo (2026 metai paskelbti atmintinais Kanklių metais), technologijų, atliko ugdymosi karjerai užduotis. Tokia senųjų tradicijų, folklorinių gebėjimų, meninių technologijų ir karjeros kompetencijų ugdymo(si) sintezė pasiteisino ir šįsyk – mokiniai aktyviai rinkosi konkrečias veiklas, jas jungė ir įgijo įvairių kompetencijų neformalioje ugdymo(si) erdvėje, kurioje vaikai, kaip visada, elgėsi laisviau, drąsiau, kūrybiškiau.
Viena įsimintiniausių patirčių mokiniams tapo dalyvavimas Jurginių apeigose ūkininko sodyboje. Jų metu mokiniai patys pamatė ir patyrė, kaip puoselėjamos tradicijos, susijusios su pirmuoju gyvulių išginimu į lauką, žemės pagerbimu ir gamtos ciklų suvokimu. Tokios patirtys stiprina mokinių ryšį su gamta, skatina pagarbą žemdirbio darbui ir suvokimą, kad darnus gyvenimas neatsiejamas nuo atsakingo santykio su aplinka. Šventė leido akcentuoti gamtos ir žalumos tausojimą (berželių, žodynų naudojimas apeigose), ekologiškus maisto produktus ir trumpąją maisto grandinę (visi šventės dalyviai gavo svogūnų sodinuką dovanų).
Šventės metu ypatingas dėmesys buvo skirtas tvarumui – ne tik kalbėta apie ekologiją, bet ir praktiškai parodyta, kaip senosios tradicijos gali prisidėti prie šiuolaikinio tvaraus gyvenimo būdo. Saikingas išteklių naudojimas, ūkyje ir buityje įvairių kartų naudojami ilgaamžiai daiktai, vietinių maisto produktų vartojimas, bendruomeniškumas ir pagalba darbuose, pagarba gamtai ir jos ciklams, ankstesnių kartų sukurtos gerovės tausojimas – tai galimybės ir vertybės, kurios aktualios ir šiandien gyvenančiam žmogui.
Jurginės Raudėnuose tapo puikiu pavyzdžiu, kaip galima aktualinti etninę kultūrą sprendžiant šiuolaikinio ugdymo iššūkius. Integruotos pamokos ne tik praplėtė mokinių žinias, bet ir padėjo suprasti, kad tradicijos gali būti gyvos, prasmingos ir svarbios ugdant mokinių kompetencijas, ekologinę savimonę, kuriant tvaresnę ateitį.

Šiaulių „Dermės“ mokyklos etninės kultūros mokytoja
Jūratė Sruogytė