Šiuolaikiška, atvira, lanksti ugdymo institucija, suteikianti pagrindus tęstiniam mokymuisi, mokanti gyventi kaitos sąlygomis, kurianti saugią aplinką. Mokykla puoselėja kūrybiškumą, tradiciją, toleranciją, pilietiškumą, ugdo išsilavinusią, kultūringą, socialiai aktyvią asmenybę, besididžiuojančią savo mokykla, miestu, valstybe.

Vizija
s

Pamokų laikas

1 pamoka – 8.30 – 9.10
2 pamoka – 9.25 – 10.05
3 pamoka – 10.20 – 11.00
4 pamoka – 11.15 – 11.55
5 pamoka – 12.20 – 13.00
6 pamoka – 13.25 – 14.05
7 pamoka – 14.15 – 14.55

ŠIAULIŲ „DERMĖS“MOKYKLOS

2020-2021 MOKSLO METŲ

PRADINIO IR PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMŲ

UGDYMO PLANAS

 

I. SITUACIJOS ANALIZĖ

 1. 2019-2020 m. m. Šiaulių „Dermės“ mokykloje buvo ugdomi 220 P-10 klasių mokinių; specialiojo pedagogo pagalba buvo suteikta 185 mokiniams, logopedo –220 mokinių, psichologo – 65 mokiniams, socialinio pedagogo – 89 mokiniams, mokytojo padėjėjo – 35 mokiniams. Mokykloje švietimo pagalbos teikiamos 100 proc.; jas teikia 13 logopedų, 1 surdopedagogas, 2 specialieji pedagogai, 1 socialinis pedagogas, 1 psichologas, 1 psichologo asistentas; 3 mokytojo padėjėjai teikė pagalbą parengiamųjų klasių mokiniams (kitiems – pagal poreikį).

Socialinis pedagogas kaupė duomenis, analizavo informaciją: užvestos 7 mokinių (rizikos grupės, stebėtinų mokinių) asmens bylos, iš mokytojų, mokinių gauti 33 informaciniai raštai (iš jų 34 mokinių paaiškinimai, 6 – mokytojų pranešimai apie mokinių netinkamą elgesį, 4 – mokinio įsipareigojimo keisti elgesį sutartys), parengti 34 informaciniai raštai institucijoms, tėvams (globėjams/rūpintojams). Vyko individualus darbas su mokiniais, tėvais (globėjais/rūpintojais), mokytojais, nepedagoginiais  mokyklos darbuotojais, kitomis institucijomis: 295 pokalbiai su mokiniais (dėl elgesio, lankomumo, adaptacijos mokykloje, mokymosi pasiekimų), 114 pokalbių su mokinių tėvais (globėjais/rūpintojais). Nagrinėtos temos – mokinių elgesys, lankomumas, mokymosi pasiekimai, adaptacija mokykloje, maitinimas mokykloje.

Įgyvendintos prevencinės programos: socialinių emocinių kompetencijų akredituota prevencinė programa Lions Quest „Paauglystės kryžkelės“,  gyvenimiškų įgūdžių programos 1-2 ir 3-4 klasių mokiniams,  organizuoti 5-10 klasių mokinių savivertės stiprinimo užsiėmimai „Aš esu unikalus“, įgyvendinta pozityvios tėvystės įgūdžių formavimo programa, psichoedukacinė programa 5 – 10 klasių mokiniams „Mergaičių klubas“, atliktas  5 – 10 klasių mokinių tyrimas „Patyčių mastas mokykloje“.

Psichologai vykdė mokinių asmenybės, ugdymosi problemų, galių ir sunkumų nustatymą, konsultavo, rengė ir teikė rekomendacijas mokiniams, tėvams (globėjams/rūpintojams), pedagogams.

Vaiko gerovės komisija organizavo ir koordinavo prevencinį darbą mokykloje, kompleksinės švietimo pagalbos teikimą, užtikrino saugią ir palankią mokinio ugdymui aplinką, sudarė prielaidas pozityviai mokinių socializacijai ir pilietinei brandai; komisija teikė mokiniams reikalingas socialines pedagogines, specialiąsias pedagogines, psichologines paslaugas, šalino priežastis, dėl kurių mokiniai negali lankyti mokyklos ar vengia tai daryti; padėjo mokiniui adaptuotis mokykloje; bendradarbiavo su mokinių tėvais (globėjais/rūpintojais), pedagogais, mokyklos administracija, kitais specialistais, suteikė žinių mokiniams apie psichotropines medžiagas, jų poveikį organizmui, patyčių, smurto, nusikalstamumo, mokyklos nelankymo prevenciją; ugdė mokinių, pedagogų konstruktyvius bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius. Komisija aptarė mokinių ugdymosi pasiekimus ir sunkumus, teikė rekomendacijas, siūlymus dėl pakartotino vertinimo PPT. Plėtojant tarpinstitucinį bendradarbiavimą, formuojant teisingas nuostatas netinkamai besielgiančių vaikų atžvilgiu bei ugdant jų asmenybę VGK nariai bendravo ir bendradarbiavo su Šiaulių miesto PPT specialistais.

5 mokiniai skaitė pranešimus respublikinėse dviejose konferencijose; 43 renginiai organizuoti mokykloje,  3 – respublikos lygiu; bendruomenės nariai dalyvavo 5 projektuose mokyklos lygiu, 1  respublikiniu lygiu, 3  tarptautinio lygio. Mokiniai turėjo galimybę mokykloje dalyvauti neformaliojo švietimo 21 programoje. Būrelius mokykloje lankė 190 mokinių, 31 mokinys lankė būrelius mieste. 2019-2020 m. m. mokinių pažangumas – 100 proc., visi mokiniai padarė pažangą (įgyvendinamas „Mokinio individualios pažangos įsivertinimo tvarkos aprašas“, patvirtintas direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V1-250); pradinio ir pagrindinio ugdymo programose buvo integruotos prevencinės ir kitos programos, patvirtintos   Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro (1 priedas). Pagrindinio ugdymo programos 100 proc. mokinių buvo užimti socialine – pilietine veikla (2 priedas).

2. 2020-2021 mokslo metų pradinio ir pagrindinio ugdymo programų ugdymo planas reglamentuoja pradinio ir pagrindinio ugdymo programų, pradinio ir pagrindinio ugdymo individualizuotų programų, su šiomis programomis susijusiomis neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos reglamentuojančiais teisės aktais sudaromas 2020-2021 mokslo metų Šiaulių „Dermės“ mokyklos pradinio ir pagrindinio ugdymo planas.

3. Šiaulių „Dermės“ mokyklos ugdymo plano tikslas – ugdymo procesą organizuoti taip, kad kiekvienas mokinys pasiektų geresnių ugdymo(si) rezultatų ir įgytų mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų.

4. Siekiant tikslo, ugdymo turinys planuojamas taip, kad:

4.1. atitiktų mokinių poreikius ir pasiekimus;

4.2. įtrauktų juos į aktyvų, sąmoningą mokymąsi.

II. MOKYKLOS UGDYMO PLANO RENGIMAS  

5. Šiaulių „Dermės“ mokyklos direktoriaus 2020 m. gegužės 4 d. įsakymuNr.V1-118 „Dėl darbo grupės, rengiančios mokyklos ugdymo plano projektą,patvirtinimo“ sudaryta darbo grupė, parengė mokyklos ugdymo plano projektą;

5.1. darbo grupė sutarė (metodinės tarybos 2020 m. gegužės 5 d. posėdžio protokolas Nr. VM12- 5) dėl:

5.1.1. bendrųjų nuostatų;

5.1.2. mokyklos ugdymo plano rengimo

5.1.3. ugdymo proceso trukmės;

5.1.3. mokinių ugdymo namie organizavimo;

5.1.4. individualaus ugdymo plano rengimo;

5.1.5. mokymosi krūvio reguliavimo;

5.1.6. dalykų sričių ugdymo turinio įgyvendinimo ypatumų;

5.2. darbo grupė remiasi stebėsenos duomenimis ir rekomendacijomis: mokinių pasiekimų tyrimų, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarka, mokyklos įsivertinimo duomenimis;

5.3. rengiant ugdymo planą priimti sprendimai (Mokytojų tarybos 2020 m. birželio 12 d. posėdžio protokolas Nr.V5-3) dė

5.3.1. ugdymo turinio planavimo ir įgyvendinimo, integruojamųjų ir prevencinių programų įgyvendinimo;

5.3.2. ugdymo proceso organizavimo;

5.3.3. mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimo;

5.3.4. priemonių, padėsiančių mokiniams pasiekti aukštesnių mokymosi pasiekimų ir pažangos bei švietimo pagalbos teikimo  (P (parengiamosios) klasės mokiniams skiriamas mokytojas padėjėjas, vykdoma individualios pažangos įsivertinimo sistema, naudojamos mokytojų sukurtos mokymo(si) priemonės);

5.3.5. švietimo pagalbos teikimo

5.3.6. neformaliojo vaikų švietimo pasiūlos ir organizavimo, pažintinės, kultūrinės veiklos organizavimo;

5.3.7. pamokų, skirtų mokinio ugdymosi poreikiams ir švietimo pagalbai teikti, panaudojimo;

5.3.8. mokinių mokymosi krūvio reguliavimo priemonių: pasiekimų patikrinamųjų darbų organizavimo būdų ir laikotarpių, skaičiaus per savaitę, užduočių, kurios skirtos atlikti namuose skyrimo.

6. Pradinio ir pagrindinio ugdymo programų mokiniams be privalomojo ugdymo turinio dalykų, siūloma:

6.1. pradinio ugdymo:

6.1.1. tarties, kalbos ir klausos lavinimo individualios pratybos;

6.1.2. keramikos pamokos;

6.1.3. anglų kalbos pamokos;

6.1.4. matematikos pamokos;

6.2. pagrindinio ugdymo:

6.2.1. lietuvių kalbos ir literatūros pamokos;

6.2.2. matematikos pamokos;

6.2.3. tarties, kalbos ir klausos lavinimo individualios pratybos;

6.2.4. pasirenkamųjų dalykų programos „Pažink save“ (parengta vadovaujantis Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. V-941 „Dėl Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programos patvirtinimo), „Keramika“, „Tinklalapių kūrimas“

6.2.5. mokykla, įgyvendindama pagrindinio ugdymo turinį, neintensyvins ugdymo proceso.

7. Mokykla, rengdama pasirenkamųjų dalykų programas, vadovaujasi Bendraisiais formaliojo švietimo programų reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. ISAK-535 „Dėl Bendrųjų formaliojo švietimo programų reikalavimų patvirtinimo“.

8. Mokyklos ugdymo planą direktorius tvirtina iki 2020 m. rugpjūčio 31 d., jo projektą suderinęs su mokyklos taryba ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Žmonių gerovės ir ugdymo departamento Švietimo skyriaus vedėju.

9. Mokyklos ugdymo planas skelbiamas mokyklos interneto svetainėje.

III. INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO RENGIMAS 

10. Kad būtų teikiamos pagalbos ir paslaugų ugdymo procese reikmės, plėtojami mokinių gebėjimai, galios, teikiama švietimo pagalba, kiekvienam mokiniui rengiamas individualus ugdymo planas (forma 3 priedas).

11. Mokiniams skiriama:

11.1. 1 valanda per savaitę individualioms tarties, kalbos ir klausos lavinimo pratyboms (pradinio ugdymo mokiniams);

11.2. 1 valanda per savaitę grupinėms tarties, kalbos ir klausos lavinimo pratyboms (pagrindinio ugdymo mokiniams);

11. 3. 2 valandos per savaitę individualioms ar grupinėms specialiosioms pratyboms;

11.3. individualios socialinio pedagogo ir psichologo konsultacijos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pedagoginių psichologinių tarnybų pažymomis.

12. Organizuodama ugdymą mokykla atsižvelgia į:

12.1. mokinių turimus didelius specialiuosius ugdymo poreikius;

12.2. mokyklos ir tėvų (globėjų/rūpintojų) įsipareigojimus, įteisintus mokymo(si) sutartyje

(patvirtinta direktoriaus 2015 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. V1-139). 

IV. PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS 

1 SKIRSNIS

UGDYMO PROCESO TRUKMĖ 

13. 2020 – 2021 mokslo metai ir ugdymo procesas prasideda 2020 m. rugsėjo 1 d. ugdymo proceso trukmė – 175 ugdymo dienos.

14. Skiriamos 23 dienų rudens, žiemos (Kalėdų), žiemos, pavasario (Velykų) atostogos (4 priedas).

15. Vasaros atostogų trukmė – 2021 m. birželio 7 d. – 2021 m. rugpjūčio 31 d.

16. Karantino, ekstremalios situacijos, ekstremalaus įvykio (ekstremali temperatūra – minus 20 0C ar žemesnė arba 30 0C ar aukštesnė, pūga ir kt.), keliančio pavojaus mokinių sveikatai ir gyvybei laikotarpiu ar esant mokykloje aplinkybėms, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, organizuojamas nuotolinis mokymo procesas; teikiamos atmintinės dėl ugdymo proceso organizavimo.

2 SKIRSNIS

UGDYMO TURINIO FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS 

17. Ugdymo procesas skirstomas į nepertraukiamos trukmės periodus:

17.1. I pusmetis – 2020 m. rugsėjo 1 d. – 2021 m. sausio 29 d.;

17.2. II pusmetis – 2021 m. vasario 1 d. – 2021 m. birželio 4 d.

18. Ugdymo procesas gali būti organizuojamas ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų (žr. pradinio ugdymo metodinės grupės posėdžių protokolus).

19. Pažintinei, kultūrinei, meninei, kūrybinei veiklai per mokslo metus skiriama 14 dienų (5 priedas).

20. Mokiniams skiriamos namų darbų užduotys atitinka mokinio galias ir yra naudingos tolesniam mokymuisi.

21. Mokiniai namų darbus atlieka mokykloje – darbo dienomis nuo 16.15 val. iki 17.45 val. (Mokyklos tarybos 2020 m. birželio 18 d. posėdžio Nr. V6-4 nutarimas).

22. Direktoriaus pavaduotojas ugdymui organizuoja mokinių mokymosi krūvio stebėseną ir remiantis duomenimis bei suderinus su Vaiko gerovės komisija gali koreguoti ugdymo procesą.

23. Mokykla, vertindama mokinio pasiekimus ir pažangą, vadovaujasi teisės aktais, reglamentuojančiais bendrąjį ugdymą ir mokinio pasiekimų ir pažangos vertinimą.

24. Pradinio ugdymo bendrajai programai įgyvendinti (vadovaujantis BUP 58.1. punktu dėl iki 20 proc. koreguojamų dalykų programoms įgyvendinti skiriamų pamokų skaičiaus) skiriama (6 priedas).

25. Mokyklos ugdymo plano kontaktinių valandų skaičius neviršija Mokymo lėšų apskaičiavimo,  paskirstymo ir panaudojimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679 „Dėl Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, numatyto kontaktinių valandų skaičiaus.

26. Neformaliojo vaikų švietimo valandos skiriamos, atsižvelgiant į mokinių neformaliojo švietimo poreikius, mokyklos lėšas (7 priedas).

27. Vadovaujantis Šiaulių „Dermės“ mokyklos direktoriaus ir mokyklos tarybos sutarimu (Mokyklos tarybos posėdžio 2020 m. birželio 18 d. protokolo Nr. V6-4), neformaliojo vaikų švietimo grupėje gali būti 8 mokiniai.

28. Neformalusis švietimas organizuojamas po pamokų, tarties ir kalbos lavinimo pratybų. Galima užsiėmimų trukmė mokiniams iki 20.00 val.

3 SKIRSNIS

BENDROSIOS PROGRAMOS UGDYMO DALYKŲ, INTEGRUOJAMŲJŲ PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS 

29. Ugdymo dalykų programų įgyvendinimas:

29.1. dorinis ugdymas – tėvai (globėjai/rūpintojai) kasmet prašymu parenka vieną iš dorinio ugdymo dalykų: etiką arba tikybą;

29.2. kalbinis ugdymas:

29.2.1. lietuvių kalbos ugdymas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą lietuvių kalbos pradinio ugdymo bendrąją programą, skiriant plano 26 punkte nurodytas pamokas;

29.2.2. pirmosios užsienio kalbos mokymas – pirmosios užsienio kalbos mokoma(si) antraisiais Pradinio ugdymo programos metais;

29.3. socialinis ir gamtamokslinis ugdymas:

29.3.1. gamtamoksliniams gebėjimams ugdytis skiriama pusė pasaulio pažinimo dalykui skirto ugdymo laiko; ugdymo veiklos, sudarančios sąlygas ugdytis praktinius gamtamokslinius gebėjimus, organizuojamos pagal planą (žr. Pradinio ugdymo mokytojų metodinės grupės 2020 m. birželio 12 d. posėdžio protokolą Nr.VP12-5 );

29.3.2. socialiniams gebėjimams ugdytis skiriama dalis pasaulio pažinimo dalykui skirto ugdymo laiko; ugdymo veiklos, sudarančios sąlygas ugdytis socialinius gebėjimus, organizuojamos kitose edukacinėse erdvėse (žr. Pradinio ugdymo mokytojų metodinės grupės 2020 m. birželio 12 d. posėdžio protokolą Nr.VP12-5 );

29.4. fizinis ugdymas:

29.4.1. mokiniams sudarytos sąlygos lankyti 105 fizinio ugdymo pamokas, įskaitant šokio 35 pamokas per metus (1 per savaitę);

29.4.2. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja ugdymo veiklose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas;

29.4.3. ugdymo proceso metu organizuojamos judriosios pertraukos ir fiziniam aktyvumui skirtos veiklos rugsėjo – spalio, vasario, balandžio – gegužės mėnesiais;

29.5. meninis ugdymas:

29.5.1. technologiniam ugdymui skiriama 1/3 dailės ir technologijų dalykui skirto laiko;

29.5.2. atsižvelgiant į mokyklos bendruomenės meninio ugdymo poreikius ir mokyklos galimybes, keramika – viena iš meninio ugdymo sričių; keramika mokoma kaip atskiras dalykas iš valandų, skirtų mokinių ugdymo(si) poreikiams.

30. Siekiant mažesnio mokinių mokymosi krūvio, mokiniui, lankančiam neformaliojo vaikų švietimo veiklas ir pateikusiam tai įrodančią informaciją, fizinio aktyvumo pamokas mokykloje galima įskaityti, mokiniui pateikus mokyklos, vykdančios neformalųjį vaikų švietimą, pažymą einamųjų metų lapkričio 13 d., vasario 19 d., gegužės 20 d.

31. Integruojamųjų, prevencinių, sveikatos ir lytiškumo bei rengimo šeimai ugdymo programos ir kitų ugdymo programų įgyvendinimas:

31.1. integruojama į mokomąjį dalyką (8 priedas ir žr. direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymą Nr. V1-105 „Dėl Šiaulių „Dermės“ mokyklos sveikatos ir lytiškumo bei rengimo šeimai ugdymo programos patvirtinimo“);

31.2. į auklėtojo veiklą integruojamos „Zipio draugų“ (Pa, Pb, Pc), „Įveikime kartu“ (2a, 2b) programos (žr. P ir 2 klasių auklėtojų planus).

32. Pradinio ugdymo mokiniams skiriamos po 35 pamokas per metus (1 per savaitę) tarties, kalbos mokymo ir klausos lavinimo individualios pratybos ir keramikos pamokos iš valandų, skirtų mokinių ugdymo(si) poreikiams.

33. 3-ųjų klasių mokiniams skiriamos 35 matematikos pamokos per metus (1 per savaitę) iš valandų, skirtų mokinių ugdymo(si) poreikiams.

4 SKIRSNIS

UGDYMO ORGANIZAVIMAS PARENGIAMOSIOSE KLASĖSE

34. P (parengiamoji) klasė skirta mokiniams Bendrojoje programoje numatytiems pasiekimams pasiekti per ilgesnį laiką, t.y. papildomus privalomojo ugdymo metus.

35. Ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrojo plano 26 punkte nurodytu 1 klasėje ugdymo dalykų programoms įgyvendinti skiriamų valandų skaičiumi per savaitę.

36. P (parengiamosios) klasės kiekvienam mokiniui skiriama 1 ugdymo valanda tarties, kalbos mokymo ir klausos lavinio individualioms pratyboms.

V. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

1 SKIRSNIS

MOKSLO METŲ TRUKMĖ

37. Mokslo metų ir ugdymo proceso pradžia – 2020 m. rugsėjo 1 d.

38. Ugdymo proceso trukmė – 185 ugdymo dienos.

39. Ugdymo proceso metu skiriamos atostogos (9 priedas).

40. Ugdymo procesas skirstomas:

40.1. I pusmetis – 2020 m. rugsėjo 1 d. – 2021 m. sausio 29 d.;

40.2. II pusmetis – 2021 m. vasario 1 d. – 2021 m. birželio 16 d.

41. Ugdymo procesas gali būti organizuojamas ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų (žr. mokytojų dalykininkų metodinės grupės posėdžių protokolus

42. Ugdymas karantino, ekstremalios situacijos, ekstremalaus įvykio, keliančio pavojų mokinių sveikatai ir gyvybei, laikotarpiu ar esant aplinkybėms mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu (ekstremali temperatūra – mokyklos ir (ar) gyvenamojoje teritorijoje: minus 20 0C ar žemesnė – 5 klasių mokiniams, minus 25 0C ar žemesnė – 6-10 klasių mokiniams, 30 0C ar aukštesnė – 5-10 klasių mokiniams), bus organizuojamas nuotolinis mokymo procesas; teikiamos atmintinės dėl ugdymo proceso organizavimo.

43. Pažintinei, kultūrinei, meninei, kūrybinei veiklai per mokslo metus skiriama 14 dienų (10 priedas).

44.  5–10 klasių mokinių socialinė – pilietinė veikla vykdoma vadovaujantis Šiaulių „Dermės“ mokyklos direktoriaus 2015 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. V1-115 „Dėl socialinės veiklos tvarkos aprašo patvirtinimo“.

44.1. Numatomos šios socialinės – pilietinės veiklos (10 val.) kryptys: darbinė, ekologinė, projektinė, socialinė, karitatyvinė ir kita.

44.2.  Socialinė – pilietinė  veikla vykdoma po pamokų arba ugdymo proceso, skirto kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei, socialinei – pilietinei veiklai, metu.

44.3. Pagrindinio ugdymo mokinių socialinę – pilietinę veiklą gali organizuoti klasių vadovai, auklėtojai, dalykų mokytojai, socialinis pedagogas, neformaliojo švietimo vadovai.

44.4. Mokinių socialinės – pilietinės veiklos apskaitą vykdo 5-10 klasių vadovai, priežiūrą – direktoriaus pavaduotojas ugdymui. Mokiniai savo veiklos įrodymus kaupia mokinio pasiekimų knygelėse skirtuose lapuose.

2 SKIRSNIS

MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

45. Vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. V-284 redakcija) ugdymo procesui organizuoti sudaromas tvarkaraštis.

46. Vadovaudamasis Mokinių mokymosi krūvių reguliavimo tvarkos aprašu, patvirtintu direktoriaus 2015 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. V1-114 „Dėl Mokinių mokymosi krūvių reguliavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Mokinių krūvio reguliavimo priemonių planu, patvirtintu direktoriaus 2015 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. V1-116 „Dėl Mokinių krūvio reguliavimo priemonių plano patvirtinimo“ direktoriaus pavaduotojas ugdymui vykdo mokinių mokymosi krūvio stebėseną

47. Kiekvieną mėnesį sudaromas kontrolinių darbų tvarkaraštis, patvirtintas direktoriaus įsakymu, kuriame nurodomas per dieną tik vienas kontrolinis darbas. Apie kontrolinį darbą mokiniai informuojami prieš savaitę. Kontroliniai darbai nerašomi iš karto po ligos, atostogų, po šventinių dienų.

48. Namų darbų užduotys atitinka mokinių galias (diferencijuojamos), naudingos tolesniam mokinio mokymui ir mokymuisi, neskiriamos atostogoms.

49. Namų darbų užduotis mokiniai atlieka mokykloje kasdien (išskyrus savaitgalius) nuo 16.15 val. iki 17.45 val. (Mokyklos tarybos 2020 m. birželio 18 d. posėdžio Nr. V6-4 nutarimas).

50. Didesnis už minimalų privalomų pamokų skaičius dalykams skiriamas suderinus su mokinių tėvais (globėjais/rūpintojais).

51. Mokinys, atleistas nuo kurių nors menų, fizinio ugdymo ar kitų sričių dalykų pamokų, jų metu gali užsiimti kita ugdomąja veikla. Mokykla užtikrina nuo pamokų atleistų mokinių saugumą ir užimt

3 SKIRSNIS

DALYKŲ SRIČIŲ UGDYMO TURINIO ĮGYVENDINIMO YPATUMAI

52. Dorinis ugdymas. Dorinio ugdymo dalyką (etiką ar tikybą) mokiniui iki 14 metų parenka tėvai (globėjai/rūpintojai), o nuo 14 metų mokinys savarankiškai renkasi pats.

53. Lietuvių kalba ir literatūra. Mokykla, įgyvendindama ugdymo turinį:

53.1. skiria 5 – 8 klasių mokiniams 1 savaitinę pamoką, o 9 – 10 klasių mokiniams 0,5 savaitinės pamokos iš pamokų, skirtų mokinių poreikiams tenkinti;

53.2. integruoja į 10 klasės mokinių lietuvių kalbos ir literatūros programos įgyvendinimą laisvės kovų istorijai skirtas 18 pamokų.

54. Užsienio kalba.

54.1. Užsienio kalbos, pradėtos mokytis pagal pradinio ugdymo programą, toliau mokomasi kaip pirmosios iki pagrindinio ugdymo programos pabaigos;

54.2. Antrosios užsienio kalbos Šiaulių „Dermės“ mokyklos mokiniai nemokomi.

55. Gamtos mokslai.

55.1. Mokykla užtikrina, kad eksperimentams ir praktiniams įgūdžiams ugdyti gamtos mokslų dalykų turinyje skiriama 30 procentų dalykui skirtų pamokų per mokslo metus.

56. Technologijos.

56.1. 5-8 klasių mokiniai mokomi pagal privalomas programas:

56.1.1. Konstrukcinių medžiagų ir elektronikos programa (I pusmetis);

56.1.2. Mitybos ir tekstilės programa (II pusmetis);

56.2. 9 – 10 klasių mokiniai mokomi pagal privalomai pasirenkamąsias programas ( 9 klasei skiriama 1.5 savaitinės pamokos, 10 klasei – 1 savaitinė pamoka):

56.2.1. Konstrukcinių medžiagų ir elektronikos programa;

56.2.2. Mitybos ir tekstilės programa;

56.2.3. Gaminių dizaino ir technologijų programa;

56.2.4. Integruotas technologijų programos kursas.

57. Informacinės technologijos.

57.1. 5-10 klasių mokiniams skiriama 1 savaitinė pamoka;

57.2. 10 klasių mokiniams siūlomas pasirenkamasis dalykas „Tinklalapių kūrimas“ (1 savaitinė pamoka).

58. Socialiniai mokslai.

58.1. Laisvės kovų istorijai mokyti skiriama 18 pamokų, integruojant temas į istorijos, lietuvių kalbos ir pilietiškumo pagrindų pamokas.

58.2. Į istorijos, geografijos, pilietiškumo ugdymo pagrindų dalykų turinį integruojamos Lietuvos ir pasaulio realijos (aptariama Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo samprata ir sistema, rizikos veiksnių, grėsmių ir pavojų analizė; Lietuvos gynybos politika; informaciniai ir kibernetiniai karai; Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas).

59. Fizinis ugdymas.

59.1. 5-7 klasių mokiniams skiriamos 3 fizinio ugdymo pamokos per savaitę.

59.2. Sudaromos sąlygos kiekvienam mokiniui rinktis jo pomėgius atitinkančią neformaliojo švietimo programą, skirtą fizinio aktyvumo veikloms.

59.3. Parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai skiriami, atsižvelgus į ligų pobūdį ir sveikatos būklę.

59.4. Mokiniams, atleistiems nuo fizinio ugdymo pamokų dėl sveikatos ir laikinai dėl ligos, skiriama kita veikla, kurios metu už mokinio saugumą atsakinga Mokykla.

60. Pamokų skaičius pagrindinio ugdymo programai įgyvendinti (11 priedas).

61. Neformaliojo švietimo valandos skiriamos mokinių pasirinktoms saviraiškos programoms – meniniams, sportiniams, sveikatos ugdymo, socialiniams, komunikacinių technologijų ir kitokiems mokinių gebėjimams bei tautiniam tapatumui ugdyti.

62. Atsižvelgiant į mokinių poreikius, mokinių tėvų (globėjų/rūpintojų) pageidavimus bei mokyklos galimybes prioritetai teikiami:

62.1. tautinio tapatumo, tradicijų puoselėjimo veiklai;

62.2. šokio, sporto, būreliams, įtraukiant kuo daugiau silpnesnės sveikatos;

62.3. muzikos ir muzikavimo būreliams;

62.4. socialinei, projektinei, komunikacinių technologijų veiklai

63. Neformaliojo švietimo valandos klasėms paskirstomos atsižvelgus į ugdymo koncentrus, klasių komplektų skaičių, mokyklos mokinių poreikius, parengtas programas, organizavimo tradicijas, pasiekimus ir tęstinumą.

64. Mokinių skaičius technologijų pamokoje ir neformaliojo švietimo grupėje ne mažesnis kaip 8.

65. Neformalusis švietimas organizuojamas po pamokų, tarties ir kalbos lavinimo pratybų. Galima užsiėmimų trukmė mokiniams iki 20.00 val.

66. Neformaliajam švietimui įgyvendinti skiriamos neformaliojo švietimo valandos, mokymo lėšos neformaliajam švietimui (12 priedas).

67. Neformaliojo švietimo valandos, skirtos atitinkamai veiklai, per mokslo metus gali keistis, atsižvelgiant į lankančiųjų mokinių skaičių, turimas mokymo lėšas.

68. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rekomenduojamos prevencinės ir kitos ugdymo programos integruojamos į mokomuosius dalykus (13 priedas).

4 SKIRSNIS

MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS 

69. Mokymosi pagalba teikiama kiekvienam mokiniui. Ypač svarbi mokiniui:

69.1. dėl ligos ir kitų priežasčių praleidusiam dalį pamokų;

69.2. gavusiam nepatenkinamą atsiskaitomųjų darbų vertinimą;

69.3. gavusiam kelis iš eilės dalyko nepatenkinamus vertinimus;

69.4. nedarančiam pažangos;

69.5. diagnostinių testų rezultatai nepasiekia patenkinamojo lygio;

69.6. kitais mokyklos pastebėtais mokymosi pagalbos poreikio atvejais.

70. Mokymosi pagalbos teikimo veiksmingumas analizuojamas Vaiko gerovės komisijos posėdyje, išnagrinėjus mokinio individualią pažangą ir pasiekimų dinamiką.

71. Už mokinių mokymosi pasiekimų stebėsenos koordinavimą atsakingas direktoriaus pavaduotojas ugdymui, o už mokymosi pagalbos teikimo organizavimą – specialiosios pedagoginės pagalbos ir veiklos analizės skyriaus vedėjas.

 

72. Kiekvienam pagrindinio ugdymo specialiųjų poreikių mokiniui yra sudaromas individualus ugdymo(si) planas (14 priedas).

  • Mokinių pasiekimai ir pažanga ugdymo procese vertinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256  „Dėl mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo sampratos patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ bei Šiaulių logopedinės mokyklos direktoriaus 2015 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. V1-113 “Dėl mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir 2015 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. V1-151 „Dėl rekomendacijos apie individualių mokinio pasiekimų ir pažangos vertinimų aprašų patvirtinimo“.
  • Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimą mokytojas planuoja, atsižvelgdamas į mokinių ugdymosi pasiekimus, poreikius ir galimybes. Vertinimo metodus mokytojai derina tarp savęs, aptaria su mokiniais ir jų tėvais.
  • Planuodamas P (parengiamosios) klasės mokinių pasiekimus ir vertinimą, mokytojas susipažįsta su priešmokyklinio ugdymo mokytojo parengtomis rekomendacijomis – išvada apie vaiko pasiekimus (jei mokinys lankė priešmokyklinio ugdymo grupę).
  • Vertinant pradinio ugdymo mokinių pasiekimus ir pažangą taikomas formuojamasis, diagnostinis, apibendrinamasis vertinimas:
  • formuojamasis vertinimas atliekamas nuolat ugdymo proceso metu, teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t.y. parašant komentarą) apie jo mokymosi eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes;
  • diagnostinis vertinimas pagal iš anksto aptartus su mokiniais vertinimo kriterijus atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo (temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje, siekiant diagnozuoti esamą situaciją: nustatyti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą, numatyti tolesnio mokymosi galimybes:
  • atsižvelgiant į tai, kas norima įvertinti (vertinimo tikslą), taikomi įvairūs diagnostinio vertinimo metodai: praktinės, kūrybinės užduotys, kontroliniai, projektiniai darbai, testai. Per dieną neatliekamas daugiau nei vienas diagnostinis darbas, jų vykdymo laikas (laikotarpiai), dažnumas nurodomi ilgalaikiuose teminiuose planuose:
  • lietuvių k. ir matematikos kontroliniai darbai 1-4 klasėse vykdomi gruodžio bei balandžio mėn.;
  • lietuvių k., matematikos, anglų k. diagnostiniai darbai 1-4 klasėse vykdomi baigus skyrių (9 darbai);
  • pasaulio pažinimo, muzikos, dailės ir technologijų, kūno kultūros diagnostiniai darbai 1-4 klasėse vykdomi trimestrų pabaigoje;
  • informacija apie mokymosi rezultatus (kontrolinių, testų ir kitų užduočių atlikimą) mokiniams ir tėvams teikiama trumpais komentarais (lygiai nenurodomi, taip pat nenaudojami pažymių pakaitai);
  • mokytojas vertinimo informacijai kaupti naudoja  asmeninius mokinio segtuvus;
  • apibendrinamasis vertinimas atliekamas ugdymo etapo ir pradinio ugdymo programos pabaigoje. Trimestrų pabaigoje mokinių pasiekimai apibendrinami vertinant mokinio padarytą pažangą, orientuojantis į Bendrosiose programose aprašytus mokinių pasiekimų lygių požymius ir klasės dienyne įrašoma:
  • mokinių mokymosi pasiekimų apskaitos suvestinės atitinkamose skiltyse įrašomas ugdymo dalykų apibendrintas mokinio pasiekimų lygis (patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
  • dorinio ugdymo pasiekimai nurodoma padaryta arba nepadaryta pažanga: „p. p.“ arba „n. p“;
  • mokinių, ugdomų pagal pradinio ugdymo individualizuotą programą, bei specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių padaryta arba nepadaryta pažanga fiksuojama „p. p.“ arba „n. p.“.
  • Baigus atitinkamos klasės programą rengiamas tos klasės programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašas, kuris įtraukiamas į mokinio asmens bylos dokumentus.
  • Informacija pradinio ugdymo mokinių tėvams apie vaikų mokymosi pasiekimus teikiama Mokinio pasiekimo knygelėje.
  • Pagrindinio ugdymo programos mokytojai planuodami mokinių, pradedančių mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą, pažangos ir pasiekimų vertinimą, atsižvelgia į pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo apraše pateiktą informaciją.
  • Mokiniui, pradedančiam mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją ir antrąją dalis, atvykusiems mokiniams skiriamas adaptacinis laikotarpis – 1 mėnuo. Adaptaciniu laikotarpiu mokinių pažanga ir pasiekimai pažymiais nevertinami. Norėdamas išsiaiškinti mokinių ugdymo(si) pasiekimus, mokytojas taiko individualius mokinių pažinimo metodus, formuojamąjį (žodžiu, raštu) ir diagnostinį vertinimą.
  • Pirmąjį pagrindinio ugdymo programos vykdymo mėnesį mokinių pasiekimai už kontrolinius darbus pažymiais nevertinami.
  • 5-10 klasių ugdymo procese vyrauja formuojamasis vertinimas, kuris rodo, ką mokiniai geba, yra pasiekę ir ko dar turi pasiekti ar tobulinti, mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys įsivertinti.
  • 5-10 klasių  mokinių pasiekimų patikrinimas diagnostikos tikslais vykdomas reguliariai: mokiniai atlieka kontrolinius darbus ar apibendrinamąsias užduotis, kurios rodo tam tikro laikotarpio pasiekimus, yra įvertinama pažymiais ar kaupiamaisiais balais, taikoma 10 balų sistema, atsižvelgiama į formuojamojo vertinimo metu surinktą informaciją, kuri naudojama analizuojant mokinių pažangą ir poreikius, keliant tolesnius mokymo ir mokymosi tikslus.
  • 5-10 klasių mokinių pasiekimai mokantis etikos, tikybos, žmogaus saugos vertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“.
  • Kiekvienos pamokos ar atsiskaitomojo darbo pradžioje mokytojas informuoja mokinius apie tos pamokos ar darbo vertinimą.
  • P-10 klasių mokinių mokymosi pažanga fiksuojama „Pradinio ugdymo dienynuose“ (forma patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-2505) ir „Pagrindinio ugdymo dienynuose“ (forma patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1281).
  • Mokykla raštu ir žodžiu informuoja mokinių tėvus apie mokinių mokymosi pasiekimus:
  • įvertinę mokinį  pažymiu pamokoje, dalyko mokytojai vertinimą įrašo į klasės dienyną ir Mokinio pasiekimų knygelę;
  • klasių vadovai kiekvieną mėnesį iš klasės dienyno į Mokinio pasiekimų knygelę surašo mokinio ugdymosi pasiekimus.
  • Su P-10 klasių mokinių pasiekimais tėvai individualiai supažindinami organizuojamų Atvirų durų, rengiamų spalio ir balandžio mėnesiais, metu ar klasių tėvų susirinkimuose.
  • P-10 klasių mokinių tėvai gali individualiai kreiptis į mokytoją, klasės vadovą, mokyklos administraciją dėl informacijos apie mokinį.
  • Pastebėję mokinio mokymosi problemą (mokinys nedaro pažangos), mokytojai informuoja tėvus įvairiais būdais ( telefono skambučiu, tėvų iškvietimu į mokyklą, aplankymu namuose ir kt.).
  • Socialinė pedagogė – Donata Balandienė
  • Psichologė – Aušra Varneckienė
  • Psichologė – Justina Steckytė

PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

UGDYMO PROCESO TRUKMĖ

 2020 – 2021 mokslo metai ir ugdymo procesas prasideda 2020 m. rugsėjo 1 d. ugdymo proceso trukmė – 175 ugdymo dienos.

Skiriamos 23 dienų rudens, žiemos (Kalėdų), žiemos, pavasario (Velykų) atostogos (4 priedas).

Vasaros atostogų trukmė – 2021 m. birželio 7 d. – 2021 m. rugpjūčio 31d. Karantino, ekstremalios situacijos, ekstremalaus įvykio (ekstremali temperatūra – minus 20 0C ar žemesnė arba 30 0C ar aukštesnė, pūga ir kt.), keliančio pavojaus mokinių sveikatai ir gyvybei laikotarpiu ar esant mokykloje aplinkybėms, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, organizuojamas nuotolinis mokymo procesas; teikiamos atmintinės dėl ugdymo proceso organizavimo.

 

UGDYMO TURINIO FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS 

Ugdymo procesas skirstomas į nepertraukiamos trukmės periodus:

  • I pusmetis – 2020 m. rugsėjo 1 d. – 2021 m. sausio 29 d.;
  • II pusmetis – 2021 m. vasario 1 d. – 2021 m. birželio 4 d.

Ugdymo procesas gali būti organizuojamas ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų (žr. pradinio ugdymo metodinės grupės posėdžių protokolus).

Pažintinei, kultūrinei, meninei, kūrybinei veiklai per mokslo metus skiriama 14 dienų (5 priedas).

Mokiniams skiriamos namų darbų užduotys atitinka mokinio galias ir yra naudingos tolesniam mokymuisi.

Mokiniai namų darbus atlieka mokykloje – darbo dienomis nuo 16.15 val. iki 17.45 val. (Mokyklos tarybos 2020 m. birželio 18 d. posėdžio Nr. V6-4 nutarimas).

Direktoriaus pavaduotojas ugdymui organizuoja mokinių mokymosi krūvio stebėseną ir remiantis duomenimis bei suderinus su Vaiko gerovės komisija gali koreguoti ugdymo procesą.

Mokykla, vertindama mokinio pasiekimus ir pažangą, vadovaujasi teisės aktais, reglamentuojančiais bendrąjį ugdymą ir mokinio pasiekimų ir pažangos vertinimą.

Pradinio ugdymo bendrajai programai įgyvendinti (vadovaujantis BUP 58.1. punktu dėl iki 20 proc. koreguojamų dalykų programoms įgyvendinti skiriamų pamokų skaičiaus) skiriama (6 priedas).

Mokyklos ugdymo plano kontaktinių valandų skaičius neviršija Mokymo lėšų apskaičiavimo,  paskirstymo ir panaudojimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679 „Dėl Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, numatyto kontaktinių valandų skaičiaus.

Neformaliojo vaikų švietimo valandos skiriamos, atsižvelgiant į mokinių neformaliojo švietimo poreikius, mokyklos lėšas (7 priedas)

Vadovaujantis Šiaulių „Dermės“ mokyklos direktoriaus ir mokyklos tarybos sutarimu (Mokyklos tarybos posėdžio 2020 m. birželio 18 d. protokolo Nr. V6-4), neformaliojo vaikų švietimo grupėje gali būti 8 mokiniai.

Neformalusis švietimas organizuojamas po pamokų, tarties ir kalbos lavinimo pratybų. Galima užsiėmimų trukmė mokiniams iki 20.00 val.

 UGDYMO ORGANIZAVIMAS PARENGIAMOSIOSE KLASĖ

P (parengiamoji) klasė skirta mokiniams Bendrojoje programoje numatytiems pasiekimams pasiekti per ilgesnį laiką, t.y. papildomus privalomojo ugdymo metus.

Ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrojo plano 26 punkte nurodytu 1 klasėje ugdymo dalykų programoms įgyvendinti skiriamų valandų skaičiumi per savaitę.

P (parengiamosios) klasės kiekvienam mokiniui skiriama 1 ugdymo valanda tarties, kalbos mokymo ir klausos lavinio individualioms pratyboms.

Atostogų pavadinimas

Atostogų pradžia

Atostogų pabaiga

Į mokyklą

Rudens

2020-10-26

2020-10-30

2020-11-02

Žiemos (Kalėdų)

2020-12-14

2021-01-03

2021-01-04

Žiemos

2021-02-15

2021-02-19

2021-02-22

Pavasario (Velykų)

2021-04-06

2021-04-09

2021-04-13

Vasaros

2021-06-07

2021-08-31

2021-09-01 

 

V PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

MOKSLO METŲ TRUKMĖ 

Mokslo metų ir ugdymo proceso pradžia – 2020 m. rugsėjo 1 d.

Ugdymo proceso trukmė – 185 ugdymo dienos.

Ugdymo proceso metu skiriamos atostogos (9 priedas).

Ugdymo procesas skirstomas:  

 I pusmetis – 2020 m. rugsėjo 1 d. – 2021 m. sausio 29 d.;

II pusmetis – 2021 m. vasario 1 d. – 2021 m. birželio 16 d.

Ugdymo procesas gali būti organizuojamas ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų (žr. mokytojų dalykininkų metodinės grupės posėdžių protokolus).

Ugdymas karantino, ekstremalios situacijos, ekstremalaus įvykio, keliančio pavojų mokinių sveikatai ir gyvybei, laikotarpiu ar esant aplinkybėms mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu (ekstremali temperatūra – mokyklos ir (ar) gyvenamojoje teritorijoje: minus 20 0C ar žemesnė – 5 klasių mokiniams, minus 25 0C ar žemesnė – 6-10 klasių mokiniams, 30 0C ar aukštesnė – 5-10 klasių mokiniams), bus organizuojamas nuotolinis mokymo procesas; teikiamos atmintinės dėl ugdymo proceso organizavimo.  

Pažintinei, kultūrinei, meninei, kūrybinei veiklai per mokslo metus skiriama 14 dienų (10 priedas).

5–10 klasių mokinių socialinė – pilietinė veikla vykdoma vadovaujantis Šiaulių „Dermės“ mokyklos direktoriaus 2015 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. V1-115 „Dėl socialinės veiklos tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Numatomos šios socialinės – pilietinės veiklos (10 val.) kryptys: darbinė, ekologinė, projektinė, socialinė, karitatyvinė ir kita.

Socialinė – pilietinė  veikla vykdoma po pamokų arba ugdymo proceso, skirto kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei, socialinei – pilietinei veiklai, metu.

Pagrindinio ugdymo mokinių socialinę – pilietinę veiklą gali organizuoti klasių vadovai, auklėtojai, dalykų mokytojai, socialinis pedagogas, neformaliojo švietimo vadovai.

Mokinių socialinės – pilietinės veiklos apskaitą vykdo 5-10 klasių vadovai, priežiūrą – direktoriaus pavaduotojas ugdymui. Mokiniai savo veiklos įrodymus kaupia mokinio pasiekimų knygelėse skirtuose lapuose. 

Atostogų pavadinimas

Atostogų pradžia

Atostogų pabaiga

Į mokyklą

Rudens

2020-10-26

2020-10-30

2020-11-02

Žiemos (Kalėdų)

2020-12-23

2021-01-05

2021-01-06

Žiemos

2021-02-15

2021-02-19

2021-02-22

Pavasario (Velykų)

2021-04-06

2021-04-09

2021-04-13

Vasaros

2021-06-17

2021-08-31

2021-09-01 

Socialinė parama

 

Nepriklausomai nuo gaunamų pajamų (nemokami pietūs)

 
  • Nuo 2021 m. liepos 1 d. visiems priešmokyklinukams, parengiamosios klasės (P) mokiniams, pirmokams ir antrokams nemokami pietūs skiriami be atskiro tėvų (globėjų) prašymo.
  • Mokykla pateiks priešmokyklinukų, P kl., 1 – 2 kl. mokinių sąrašą socialinės paramos skyriui dėl nemokamų pietų skyrimo.
  • Nemokamas maitinimas neskiriamas mokiniams, jei tėvai yra atleisti nuo mokesčio už vaikų maitinimą mokyklų bendrabučiuose, išskyrus atvejį, kai mokinys, kuris mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo programą ar pradinio ugdymo programą pirmoje ar antroje klasėje turi teisę į nemokamus pietus nevertinant šeimos gaunamų pajamų.

 

Priklausomai nuo gaunamų pajamų

 

Nemokami pietūs/pusryčiai, parama mokinio reikmenims įsigyti

  • Mokiniai turi teisę į nemokamus pietus ir į paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu vidutinės pajamos vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį yra mažesnės kaip 192 Eur;
  • ü Mokiniai turi teisę į nemokamus pietus ir paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės kaip 256 Eur, atsižvelgiant į šeimos gyvenimo sąlygas šiais atvejais: ligos, nelaimingo atsitikimo, netekus maitintojo, kai motina ar tėvas vieni augina vaiką (vaikus), kai šeima augina tris ir daugiau vaikų ar bent vienas šeimos narys yra neįgalus;
  • Kad mokinys naujais mokslo metais gautų nemokamą maitinimą ir paramą mokinio reikmenims įsigyti prašymą–paraišką galima pateikti nuo kalendorinių metų liepos 1 dienos.
  • Dėl paramos mokinio reikmenims įsigyti pareiškėjas gali kreiptis iki kalendorinių metų spalio 5 dienos.

Šiaulių m. socialinių išmokų ir kompensacijų skyriai:

  • Tilžės g. 170, tel. (8 41) 370 443
  • Tilžės g. 22, tel. (8 41) 370 444

www.spis.lt

 

Ką daryti dingus vaikui ?

Spalio 20 d. d. Šiaulių miesto savivaldybėje Dingusių žmonių šeimų paramos centras organizavo pirmuosius Lietuvoje mokymus apie dingusių vaikų atvejų vadybą. Mokymuose dalyvavo 25 – ki Vaiko gerovės komisijos (toliau – VGK) nariai iš Šiaulių miesto, Šiaulių, Kelmės, Pakruojo, Radviliškio, Akmenės, Joniškio rajono savivaldybių.

Mokymų metu lektorės Simona Bieliūnė ir Odeta Intė VGK nariams pristatė nemokamą Lietuvoje veikiančią karštąją liniją 116 000, skirtą pranešimams dėl dingusių vaikų, bei linijos paslaugas dingusių vaikų artimiesiems ir patiems dingusiems ar apie pabėgimą galvojantiems vaikams.

VGK nariai mokymų metu diskutavo apie skirtingus vaikų dingimo atvejus, nagrinėjo efektyvaus bendravimo su vaikais metodikas. Dalyviai aptarė ir pagrindines vaikų dingimo priežastis. Dažniausia vaikų dingimo priežastis – bėgantys vaikai.

Kodėl vaikas bėga? Teisingiau nuo ko bėga? Neišsiaiškinę ir nepašalinę priežasčių tikėtini pakartotini bėgimai.

Praktinės užduoties metų VGK nariai piešė bėgančio vaiko portretą, kuriame nurodė tokiam vaikui būdingas charakterio savybes. Diskusijoje buvo įvardintas stereotipinis požiūris į bėgantį vaiką: sunkus, dėmesio norintis, probleminis ir nutarta, jog neverta vadovautis šiais stereotipais, o vaiko dingimo atveju būtina detaliai analizuoti tikrąsias vaiko bėgimo priežastis: smurtas artimoje aplinkoje, konfliktai su tėvais, globos institucijomis, bendraamžiai, neatsižvelgimas į vaiko poreikius ir kiti vidiniai bei išoriniai pabėgimą sąlygojantys veiksniai.

Dingo vaikas? Skambink 116 000. Visoje ES veikiantis NEMOKAMAS pagalbos telefonas, skirtas dingusių vaikų artimiesiems. www.116000.lt

 

“Tėvų linija” - nemokama pagalba vaikų auginimo klausimais

Auginant vaikus, visiems tėvams, įtėviams, globėjams kyla daugybė įvairiausių klausimų. Neretai atrodo, kad visi būdai išbandyti, bet problema vis tiek neišspręsta, be to, įtemptose situacijose ne visuomet pavyksta tinkamai sureaguoti. Prieš mėnesį startavusi “Tėvų linija” tai – greitoji pagalba telefonu vaikų auginimo klausimais.

Paskambinę nemokamu numeriu 8 800 900 12 darbo dienomis nuo 17 iki 21 val., galite su specialistu pasitarti, kaip reaguoti tam tikroje situacijose ir kas padėtų išspręsti konkrečią problemą.

„Tėvų linijoje“ dirba Paramos vaikams centro specialistai, kurie pasirengę padėti tėvams suprasti vaikų elgesį, patarti dėl įvairiais amžiaus tarpsniais kylančių bendravimo su vaiku problemų. Taip pat padėti nusiraminti, o jeigu reikia, ir suvaldyti pyktį, kai situacija yra įtempta.

Daugiau apie “Tėvų liniją”:

 

Atmintinė padedanti atpažinti manipuliacijas

Susipažinkite su atmintine, parengta  Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva, bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos savivaldybių asociacija. Atmintinę parengė Ugdymo plėtotės centras.

 

TĖVŲ (GLOBĖJŲ/RŪPINTOJŲ) ĮSITRAUKIMO Į VAIKŲ MOKYMĄ POVEIKIS

Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (2011) švietimas apibūdinamas kaip ugdymas ir išsilavinimo teikimas, savišvieta; taip pat mokinių, jų tėvų (globėjų/rūpintojų), mokytojų, švietimo pagalbos specialistų veiklų visuma. Todėl mokykla siekia įtraukti tėvus (globėjus/rūpintojus) į teikiamą ugdymą.

Mokykloje kuriamas bendradarbiavimo su tėvais (globėjais/rūpintojais) klimatas; dominuoja darbo su tėvais (globėjais/rūpintojais) metodai ir formos, kas padeda tėvams (globėjams/rūpintojams) įsitraukti į savo vaikų ugdymą. 

Poveikio   sritisPoveikis
Vaikų mokymosi   pasiekimaiGeresni testų,   skaitymo, rašymo, matematikos rezultatai. Mažiau mokymosi ir elgesio   problemų.
Psichinė vaikų   sveikataVaikai geriau   jaučiasi emociškai: išmoksta pozityviai reaguoti į savo pasiekimus, darosi   atsparesni nesėkmių poveikiui, laisviau bendrauja su bendraamžiais; vaikai   saugiai jaučiasi mokykloje, gerėja jų savivertė, jausmų valdymo įgūdžiai,   slopina negatyvų emocinį patyrimą, mažina depresijos, nerimastingumo   simptomus.
Socialiniai vaikų   santykiaiTėvų   (globėjų/rūpintojų) įsitraukimas į vaikų ugdymą kuria saugius tarpusavio   santykius. Gerėjantys mokymosi pasiekimai sudaro sąlygas lyderiauti   bendraamžių grupėje, skatina pozityvius santykius su bendraamžiais klasėje.   Gerėja elgesys.

 TĖVŲ (GLOBĖJŲ/RŪPINTOJŲ) Į(SI)TRAUKIMO Į VAIKŲ UGDYMĄ BŪDAI 

Įtraukimo   būdaiApraiškos
Mokyklos pagalba   tėvams (globėjams/rūpintojams) tobulinant vaikų ugdymo įgūdžiusPadeda tėvams   (globėjams/rūpintojams) pažinti vaikų raidos ypatumus, tobulina tėvystės   įgūdžius, informuoja, kaip reikia sudaryti mokymosi sąlygas namuose.
Padėdami tėvams   (globėjams/rūpintojams) pedagogai geriau pažįsta šeimos kultūrą ir vaiko   auginimo tikslus. Mokykla gali tikslingiau organizuoti veiklas įvairiomis   aktualiomis temomis tėvams (globėjams/rūpintojams). 
Mokyklos ir tėvų   (globėjų/rūpintojų) bendradarbiavimasAbipusis   bendravimas suteikia tėvams (globėjams/rūpintojams) informacijos apie vaikų   pažangą ir įtraukia tėvus (globėjus/rūpintojus) į mokinių mokymo ir mokymosi   procesus. Tai bendruomenės narių susirinkimai, kurių metu aptariamos įvairios   aktualios temos.
Tėvų   (globėjų/rūpintojų) įtraukimas į pagalbą savo vaikams namuoseŠi veikla siejama   su mokymo programos turiniu; mokinių darbais klasėje pamokų metu. Tėvams   (globėjams/rūpintojams) formuluojamos pagalbos jų vaikams gairės, ypač tais   atvejais, kai mokiniams reikalinga papildoma pagalba.
Tėvų   (globėjų/rūpintojų) įtraukimas į sprendimų priėmimą mokyklos lygmeniuMokykloje tėvai   (globėjai/rūpintojai) turi teisę priimti sprendimus mokyklos valdyme:   balsavimo teisė svarstant mokyklos veiklos sritis, kurios svarbios tėvams   (globėjams/rūpintojams) ir jų vaikams; tėvų (globėjų/rūpintojų) dalyvavimas   darbo grupėse.

Parengė Giedrė Stapulionienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui.