Šiuolaikiška, atvira, lanksti ugdymo institucija, suteikianti pagrindus tęstiniam mokymuisi, mokanti gyventi kaitos sąlygomis, kurianti saugią aplinką. Mokykla puoselėja kūrybiškumą, tradiciją, toleranciją, pilietiškumą, ugdo išsilavinusią, kultūringą, socialiai aktyvią asmenybę, besididžiuojančią savo mokykla, miestu, valstybe.

Vizija
s

Pamokų laikas

1 pamoka – 8.30 – 9.10
2 pamoka – 9.25 – 10.05
3 pamoka – 10.20 – 11.00
4 pamoka – 11.15 – 11.55
5 pamoka – 12.20 – 13.00
6 pamoka – 13.25 – 14.05
7 pamoka – 14.15 – 14.55

  • Mokinių pasiekimai ir pažanga ugdymo procese vertinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256  „Dėl mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo sampratos patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ bei Šiaulių logopedinės mokyklos direktoriaus 2015 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. V1-113 “Dėl mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir 2015 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. V1-151 „Dėl rekomendacijos apie individualių mokinio pasiekimų ir pažangos vertinimų aprašų patvirtinimo“.
  • Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimą mokytojas planuoja, atsižvelgdamas į mokinių ugdymosi pasiekimus, poreikius ir galimybes. Vertinimo metodus mokytojai derina tarp savęs, aptaria su mokiniais ir jų tėvais.
  • Planuodamas P (parengiamosios) klasės mokinių pasiekimus ir vertinimą, mokytojas susipažįsta su priešmokyklinio ugdymo mokytojo parengtomis rekomendacijomis – išvada apie vaiko pasiekimus (jei mokinys lankė priešmokyklinio ugdymo grupę).
  • Vertinant pradinio ugdymo mokinių pasiekimus ir pažangą taikomas formuojamasis, diagnostinis, apibendrinamasis vertinimas:
  • formuojamasis vertinimas atliekamas nuolat ugdymo proceso metu, teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t.y. parašant komentarą) apie jo mokymosi eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes;
  • diagnostinis vertinimas pagal iš anksto aptartus su mokiniais vertinimo kriterijus atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo (temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje, siekiant diagnozuoti esamą situaciją: nustatyti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą, numatyti tolesnio mokymosi galimybes:
  • atsižvelgiant į tai, kas norima įvertinti (vertinimo tikslą), taikomi įvairūs diagnostinio vertinimo metodai: praktinės, kūrybinės užduotys, kontroliniai, projektiniai darbai, testai. Per dieną neatliekamas daugiau nei vienas diagnostinis darbas, jų vykdymo laikas (laikotarpiai), dažnumas nurodomi ilgalaikiuose teminiuose planuose:
  • lietuvių k. ir matematikos kontroliniai darbai 1-4 klasėse vykdomi gruodžio bei balandžio mėn.;
  • lietuvių k., matematikos, anglų k. diagnostiniai darbai 1-4 klasėse vykdomi baigus skyrių (9 darbai);
  • pasaulio pažinimo, muzikos, dailės ir technologijų, kūno kultūros diagnostiniai darbai 1-4 klasėse vykdomi trimestrų pabaigoje;
  • informacija apie mokymosi rezultatus (kontrolinių, testų ir kitų užduočių atlikimą) mokiniams ir tėvams teikiama trumpais komentarais (lygiai nenurodomi, taip pat nenaudojami pažymių pakaitai);
  • mokytojas vertinimo informacijai kaupti naudoja  asmeninius mokinio segtuvus;
  • apibendrinamasis vertinimas atliekamas ugdymo etapo ir pradinio ugdymo programos pabaigoje. Trimestrų pabaigoje mokinių pasiekimai apibendrinami vertinant mokinio padarytą pažangą, orientuojantis į Bendrosiose programose aprašytus mokinių pasiekimų lygių požymius ir klasės dienyne įrašoma:
  • mokinių mokymosi pasiekimų apskaitos suvestinės atitinkamose skiltyse įrašomas ugdymo dalykų apibendrintas mokinio pasiekimų lygis (patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
  • dorinio ugdymo pasiekimai nurodoma padaryta arba nepadaryta pažanga: „p. p.“ arba „n. p“;
  • mokinių, ugdomų pagal pradinio ugdymo individualizuotą programą, bei specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių padaryta arba nepadaryta pažanga fiksuojama „p. p.“ arba „n. p.“.
  • Baigus atitinkamos klasės programą rengiamas tos klasės programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašas, kuris įtraukiamas į mokinio asmens bylos dokumentus.
  • Informacija pradinio ugdymo mokinių tėvams apie vaikų mokymosi pasiekimus teikiama Mokinio pasiekimo knygelėje.
  • Pagrindinio ugdymo programos mokytojai planuodami mokinių, pradedančių mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą, pažangos ir pasiekimų vertinimą, atsižvelgia į pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo apraše pateiktą informaciją.
  • Mokiniui, pradedančiam mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją ir antrąją dalis, atvykusiems mokiniams skiriamas adaptacinis laikotarpis – 1 mėnuo. Adaptaciniu laikotarpiu mokinių pažanga ir pasiekimai pažymiais nevertinami. Norėdamas išsiaiškinti mokinių ugdymo(si) pasiekimus, mokytojas taiko individualius mokinių pažinimo metodus, formuojamąjį (žodžiu, raštu) ir diagnostinį vertinimą.
  • Pirmąjį pagrindinio ugdymo programos vykdymo mėnesį mokinių pasiekimai už kontrolinius darbus pažymiais nevertinami.
  • 5-10 klasių ugdymo procese vyrauja formuojamasis vertinimas, kuris rodo, ką mokiniai geba, yra pasiekę ir ko dar turi pasiekti ar tobulinti, mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys įsivertinti.
  • 5-10 klasių  mokinių pasiekimų patikrinimas diagnostikos tikslais vykdomas reguliariai: mokiniai atlieka kontrolinius darbus ar apibendrinamąsias užduotis, kurios rodo tam tikro laikotarpio pasiekimus, yra įvertinama pažymiais ar kaupiamaisiais balais, taikoma 10 balų sistema, atsižvelgiama į formuojamojo vertinimo metu surinktą informaciją, kuri naudojama analizuojant mokinių pažangą ir poreikius, keliant tolesnius mokymo ir mokymosi tikslus.
  • 5-10 klasių mokinių pasiekimai mokantis etikos, tikybos, žmogaus saugos vertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“.
  • Kiekvienos pamokos ar atsiskaitomojo darbo pradžioje mokytojas informuoja mokinius apie tos pamokos ar darbo vertinimą.
  • P-10 klasių mokinių mokymosi pažanga fiksuojama „Pradinio ugdymo dienynuose“ (forma patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-2505) ir „Pagrindinio ugdymo dienynuose“ (forma patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1281).
  • Mokykla raštu ir žodžiu informuoja mokinių tėvus apie mokinių mokymosi pasiekimus:
  • įvertinę mokinį  pažymiu pamokoje, dalyko mokytojai vertinimą įrašo į klasės dienyną ir Mokinio pasiekimų knygelę;
  • klasių vadovai kiekvieną mėnesį iš klasės dienyno į Mokinio pasiekimų knygelę surašo mokinio ugdymosi pasiekimus.
  • Su P-10 klasių mokinių pasiekimais tėvai individualiai supažindinami organizuojamų Atvirų durų, rengiamų spalio ir balandžio mėnesiais, metu ar klasių tėvų susirinkimuose.
  • P-10 klasių mokinių tėvai gali individualiai kreiptis į mokytoją, klasės vadovą, mokyklos administraciją dėl informacijos apie mokinį.
  • Pastebėję mokinio mokymosi problemą (mokinys nedaro pažangos), mokytojai informuoja tėvus įvairiais būdais ( telefono skambučiu, tėvų iškvietimu į mokyklą, aplankymu namuose ir kt.).
  • Socialinė pedagogė – Donata Balandienė
  • Psichologė – Aušra Varneckienė
  • Psichologė – Justina Steckytė

PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

UGDYMO PROCESO TRUKMĖ

 2020 – 2021 mokslo metai ir ugdymo procesas prasideda 2020 m. rugsėjo 1 d. ugdymo proceso trukmė – 175 ugdymo dienos.

Skiriamos 23 dienų rudens, žiemos (Kalėdų), žiemos, pavasario (Velykų) atostogos (4 priedas).

Vasaros atostogų trukmė – 2021 m. birželio 7 d. – 2021 m. rugpjūčio 31d. Karantino, ekstremalios situacijos, ekstremalaus įvykio (ekstremali temperatūra – minus 20 0C ar žemesnė arba 30 0C ar aukštesnė, pūga ir kt.), keliančio pavojaus mokinių sveikatai ir gyvybei laikotarpiu ar esant mokykloje aplinkybėms, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, organizuojamas nuotolinis mokymo procesas; teikiamos atmintinės dėl ugdymo proceso organizavimo.

 

UGDYMO TURINIO FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS 

Ugdymo procesas skirstomas į nepertraukiamos trukmės periodus:

  • I pusmetis – 2020 m. rugsėjo 1 d. – 2021 m. sausio 29 d.;
  • II pusmetis – 2021 m. vasario 1 d. – 2021 m. birželio 4 d.

Ugdymo procesas gali būti organizuojamas ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų (žr. pradinio ugdymo metodinės grupės posėdžių protokolus).

Pažintinei, kultūrinei, meninei, kūrybinei veiklai per mokslo metus skiriama 14 dienų (5 priedas).

Mokiniams skiriamos namų darbų užduotys atitinka mokinio galias ir yra naudingos tolesniam mokymuisi.

Mokiniai namų darbus atlieka mokykloje – darbo dienomis nuo 16.15 val. iki 17.45 val. (Mokyklos tarybos 2020 m. birželio 18 d. posėdžio Nr. V6-4 nutarimas).

Direktoriaus pavaduotojas ugdymui organizuoja mokinių mokymosi krūvio stebėseną ir remiantis duomenimis bei suderinus su Vaiko gerovės komisija gali koreguoti ugdymo procesą.

Mokykla, vertindama mokinio pasiekimus ir pažangą, vadovaujasi teisės aktais, reglamentuojančiais bendrąjį ugdymą ir mokinio pasiekimų ir pažangos vertinimą.

Pradinio ugdymo bendrajai programai įgyvendinti (vadovaujantis BUP 58.1. punktu dėl iki 20 proc. koreguojamų dalykų programoms įgyvendinti skiriamų pamokų skaičiaus) skiriama (6 priedas).

Mokyklos ugdymo plano kontaktinių valandų skaičius neviršija Mokymo lėšų apskaičiavimo,  paskirstymo ir panaudojimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679 „Dėl Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, numatyto kontaktinių valandų skaičiaus.

Neformaliojo vaikų švietimo valandos skiriamos, atsižvelgiant į mokinių neformaliojo švietimo poreikius, mokyklos lėšas (7 priedas)

Vadovaujantis Šiaulių „Dermės“ mokyklos direktoriaus ir mokyklos tarybos sutarimu (Mokyklos tarybos posėdžio 2020 m. birželio 18 d. protokolo Nr. V6-4), neformaliojo vaikų švietimo grupėje gali būti 8 mokiniai.

Neformalusis švietimas organizuojamas po pamokų, tarties ir kalbos lavinimo pratybų. Galima užsiėmimų trukmė mokiniams iki 20.00 val.

 UGDYMO ORGANIZAVIMAS PARENGIAMOSIOSE KLASĖ

P (parengiamoji) klasė skirta mokiniams Bendrojoje programoje numatytiems pasiekimams pasiekti per ilgesnį laiką, t.y. papildomus privalomojo ugdymo metus.

Ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrojo plano 26 punkte nurodytu 1 klasėje ugdymo dalykų programoms įgyvendinti skiriamų valandų skaičiumi per savaitę.

P (parengiamosios) klasės kiekvienam mokiniui skiriama 1 ugdymo valanda tarties, kalbos mokymo ir klausos lavinio individualioms pratyboms.

Atostogų pavadinimas

Atostogų pradžia

Atostogų pabaiga

Į mokyklą

Rudens

2020-10-26

2020-10-30

2020-11-02

Žiemos (Kalėdų)

2020-12-14

2021-01-03

2021-01-04

Žiemos

2021-02-15

2021-02-19

2021-02-22

Pavasario (Velykų)

2021-04-06

2021-04-09

2021-04-13

Vasaros

2021-06-07

2021-08-31

2021-09-01 

 

V PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

MOKSLO METŲ TRUKMĖ 

Mokslo metų ir ugdymo proceso pradžia – 2020 m. rugsėjo 1 d.

Ugdymo proceso trukmė – 185 ugdymo dienos.

Ugdymo proceso metu skiriamos atostogos (9 priedas).

Ugdymo procesas skirstomas:  

 I pusmetis – 2020 m. rugsėjo 1 d. – 2021 m. sausio 29 d.;

II pusmetis – 2021 m. vasario 1 d. – 2021 m. birželio 16 d.

Ugdymo procesas gali būti organizuojamas ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų (žr. mokytojų dalykininkų metodinės grupės posėdžių protokolus).

Ugdymas karantino, ekstremalios situacijos, ekstremalaus įvykio, keliančio pavojų mokinių sveikatai ir gyvybei, laikotarpiu ar esant aplinkybėms mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu (ekstremali temperatūra – mokyklos ir (ar) gyvenamojoje teritorijoje: minus 20 0C ar žemesnė – 5 klasių mokiniams, minus 25 0C ar žemesnė – 6-10 klasių mokiniams, 30 0C ar aukštesnė – 5-10 klasių mokiniams), bus organizuojamas nuotolinis mokymo procesas; teikiamos atmintinės dėl ugdymo proceso organizavimo.  

Pažintinei, kultūrinei, meninei, kūrybinei veiklai per mokslo metus skiriama 14 dienų (10 priedas).

5–10 klasių mokinių socialinė – pilietinė veikla vykdoma vadovaujantis Šiaulių „Dermės“ mokyklos direktoriaus 2015 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. V1-115 „Dėl socialinės veiklos tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Numatomos šios socialinės – pilietinės veiklos (10 val.) kryptys: darbinė, ekologinė, projektinė, socialinė, karitatyvinė ir kita.

Socialinė – pilietinė  veikla vykdoma po pamokų arba ugdymo proceso, skirto kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei, socialinei – pilietinei veiklai, metu.

Pagrindinio ugdymo mokinių socialinę – pilietinę veiklą gali organizuoti klasių vadovai, auklėtojai, dalykų mokytojai, socialinis pedagogas, neformaliojo švietimo vadovai.

Mokinių socialinės – pilietinės veiklos apskaitą vykdo 5-10 klasių vadovai, priežiūrą – direktoriaus pavaduotojas ugdymui. Mokiniai savo veiklos įrodymus kaupia mokinio pasiekimų knygelėse skirtuose lapuose. 

Atostogų pavadinimas

Atostogų pradžia

Atostogų pabaiga

Į mokyklą

Rudens

2020-10-26

2020-10-30

2020-11-02

Žiemos (Kalėdų)

2020-12-23

2021-01-05

2021-01-06

Žiemos

2021-02-15

2021-02-19

2021-02-22

Pavasario (Velykų)

2021-04-06

2021-04-09

2021-04-13

Vasaros

2021-06-17

2021-08-31

2021-09-01 

Lankstinukas

 

Rekomendacijos

Lankstinuke tėvams (globėjams/rūpintojams) pateikiamos psichologinio – emocinio pobūdžio rekomendacijos, kaip reaguoti ir elgtis pirmosiomis dienomis mokykloje, jeigu vaikas susiduria su atsiskyrimo nuo tėvų sunkumais.

Socialinė parama

 

Nepriklausomai nuo gaunamų pajamų (nemokami pietūs)

 
  • Nuo 2021 m. liepos 1 d. visiems priešmokyklinukams, parengiamosios klasės (P) mokiniams, pirmokams ir antrokams nemokami pietūs skiriami be atskiro tėvų (globėjų) prašymo.
  • Mokykla pateiks priešmokyklinukų, P kl., 1 – 2 kl. mokinių sąrašą socialinės paramos skyriui dėl nemokamų pietų skyrimo.
  • Nemokamas maitinimas neskiriamas mokiniams, jei tėvai yra atleisti nuo mokesčio už vaikų maitinimą mokyklų bendrabučiuose, išskyrus atvejį, kai mokinys, kuris mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo programą ar pradinio ugdymo programą pirmoje ar antroje klasėje turi teisę į nemokamus pietus nevertinant šeimos gaunamų pajamų.

 

Priklausomai nuo gaunamų pajamų

 

Nemokami pietūs/pusryčiai, parama mokinio reikmenims įsigyti

  • Mokiniai turi teisę į nemokamus pietus ir į paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu vidutinės pajamos vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį yra mažesnės kaip 192 Eur;
  • ü Mokiniai turi teisę į nemokamus pietus ir paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės kaip 256 Eur, atsižvelgiant į šeimos gyvenimo sąlygas šiais atvejais: ligos, nelaimingo atsitikimo, netekus maitintojo, kai motina ar tėvas vieni augina vaiką (vaikus), kai šeima augina tris ir daugiau vaikų ar bent vienas šeimos narys yra neįgalus;
  • Kad mokinys naujais mokslo metais gautų nemokamą maitinimą ir paramą mokinio reikmenims įsigyti prašymą–paraišką galima pateikti nuo kalendorinių metų liepos 1 dienos.
  • Dėl paramos mokinio reikmenims įsigyti pareiškėjas gali kreiptis iki kalendorinių metų spalio 5 dienos.

Šiaulių m. socialinių išmokų ir kompensacijų skyriai:

  • Tilžės g. 170, tel. (8 41) 370 443
  • Tilžės g. 22, tel. (8 41) 370 444

www.spis.lt

 

Ką daryti dingus vaikui ?

Spalio 20 d. d. Šiaulių miesto savivaldybėje Dingusių žmonių šeimų paramos centras organizavo pirmuosius Lietuvoje mokymus apie dingusių vaikų atvejų vadybą. Mokymuose dalyvavo 25 – ki Vaiko gerovės komisijos (toliau – VGK) nariai iš Šiaulių miesto, Šiaulių, Kelmės, Pakruojo, Radviliškio, Akmenės, Joniškio rajono savivaldybių.

Mokymų metu lektorės Simona Bieliūnė ir Odeta Intė VGK nariams pristatė nemokamą Lietuvoje veikiančią karštąją liniją 116 000, skirtą pranešimams dėl dingusių vaikų, bei linijos paslaugas dingusių vaikų artimiesiems ir patiems dingusiems ar apie pabėgimą galvojantiems vaikams.

VGK nariai mokymų metu diskutavo apie skirtingus vaikų dingimo atvejus, nagrinėjo efektyvaus bendravimo su vaikais metodikas. Dalyviai aptarė ir pagrindines vaikų dingimo priežastis. Dažniausia vaikų dingimo priežastis – bėgantys vaikai.

Kodėl vaikas bėga? Teisingiau nuo ko bėga? Neišsiaiškinę ir nepašalinę priežasčių tikėtini pakartotini bėgimai.

Praktinės užduoties metų VGK nariai piešė bėgančio vaiko portretą, kuriame nurodė tokiam vaikui būdingas charakterio savybes. Diskusijoje buvo įvardintas stereotipinis požiūris į bėgantį vaiką: sunkus, dėmesio norintis, probleminis ir nutarta, jog neverta vadovautis šiais stereotipais, o vaiko dingimo atveju būtina detaliai analizuoti tikrąsias vaiko bėgimo priežastis: smurtas artimoje aplinkoje, konfliktai su tėvais, globos institucijomis, bendraamžiai, neatsižvelgimas į vaiko poreikius ir kiti vidiniai bei išoriniai pabėgimą sąlygojantys veiksniai.

Dingo vaikas? Skambink 116 000. Visoje ES veikiantis NEMOKAMAS pagalbos telefonas, skirtas dingusių vaikų artimiesiems. www.116000.lt

 

“Tėvų linija” - nemokama pagalba vaikų auginimo klausimais

Auginant vaikus, visiems tėvams, įtėviams, globėjams kyla daugybė įvairiausių klausimų. Neretai atrodo, kad visi būdai išbandyti, bet problema vis tiek neišspręsta, be to, įtemptose situacijose ne visuomet pavyksta tinkamai sureaguoti. Prieš mėnesį startavusi “Tėvų linija” tai – greitoji pagalba telefonu vaikų auginimo klausimais.

Paskambinę nemokamu numeriu 8 800 900 12 darbo dienomis nuo 17 iki 21 val., galite su specialistu pasitarti, kaip reaguoti tam tikroje situacijose ir kas padėtų išspręsti konkrečią problemą.

„Tėvų linijoje“ dirba Paramos vaikams centro specialistai, kurie pasirengę padėti tėvams suprasti vaikų elgesį, patarti dėl įvairiais amžiaus tarpsniais kylančių bendravimo su vaiku problemų. Taip pat padėti nusiraminti, o jeigu reikia, ir suvaldyti pyktį, kai situacija yra įtempta.

Daugiau apie “Tėvų liniją”:

 

Atmintinė padedanti atpažinti manipuliacijas

Susipažinkite su atmintine, parengta  Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva, bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos savivaldybių asociacija. Atmintinę parengė Ugdymo plėtotės centras.

 

TĖVŲ (GLOBĖJŲ/RŪPINTOJŲ) ĮSITRAUKIMO Į VAIKŲ MOKYMĄ POVEIKIS

Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (2011) švietimas apibūdinamas kaip ugdymas ir išsilavinimo teikimas, savišvieta; taip pat mokinių, jų tėvų (globėjų/rūpintojų), mokytojų, švietimo pagalbos specialistų veiklų visuma. Todėl mokykla siekia įtraukti tėvus (globėjus/rūpintojus) į teikiamą ugdymą.

Mokykloje kuriamas bendradarbiavimo su tėvais (globėjais/rūpintojais) klimatas; dominuoja darbo su tėvais (globėjais/rūpintojais) metodai ir formos, kas padeda tėvams (globėjams/rūpintojams) įsitraukti į savo vaikų ugdymą. 

Poveikio   sritisPoveikis
Vaikų mokymosi   pasiekimaiGeresni testų,   skaitymo, rašymo, matematikos rezultatai. Mažiau mokymosi ir elgesio   problemų.
Psichinė vaikų   sveikataVaikai geriau   jaučiasi emociškai: išmoksta pozityviai reaguoti į savo pasiekimus, darosi   atsparesni nesėkmių poveikiui, laisviau bendrauja su bendraamžiais; vaikai   saugiai jaučiasi mokykloje, gerėja jų savivertė, jausmų valdymo įgūdžiai,   slopina negatyvų emocinį patyrimą, mažina depresijos, nerimastingumo   simptomus.
Socialiniai vaikų   santykiaiTėvų   (globėjų/rūpintojų) įsitraukimas į vaikų ugdymą kuria saugius tarpusavio   santykius. Gerėjantys mokymosi pasiekimai sudaro sąlygas lyderiauti   bendraamžių grupėje, skatina pozityvius santykius su bendraamžiais klasėje.   Gerėja elgesys.

 TĖVŲ (GLOBĖJŲ/RŪPINTOJŲ) Į(SI)TRAUKIMO Į VAIKŲ UGDYMĄ BŪDAI 

Įtraukimo   būdaiApraiškos
Mokyklos pagalba   tėvams (globėjams/rūpintojams) tobulinant vaikų ugdymo įgūdžiusPadeda tėvams   (globėjams/rūpintojams) pažinti vaikų raidos ypatumus, tobulina tėvystės   įgūdžius, informuoja, kaip reikia sudaryti mokymosi sąlygas namuose.
Padėdami tėvams   (globėjams/rūpintojams) pedagogai geriau pažįsta šeimos kultūrą ir vaiko   auginimo tikslus. Mokykla gali tikslingiau organizuoti veiklas įvairiomis   aktualiomis temomis tėvams (globėjams/rūpintojams). 
Mokyklos ir tėvų   (globėjų/rūpintojų) bendradarbiavimasAbipusis   bendravimas suteikia tėvams (globėjams/rūpintojams) informacijos apie vaikų   pažangą ir įtraukia tėvus (globėjus/rūpintojus) į mokinių mokymo ir mokymosi   procesus. Tai bendruomenės narių susirinkimai, kurių metu aptariamos įvairios   aktualios temos.
Tėvų   (globėjų/rūpintojų) įtraukimas į pagalbą savo vaikams namuoseŠi veikla siejama   su mokymo programos turiniu; mokinių darbais klasėje pamokų metu. Tėvams   (globėjams/rūpintojams) formuluojamos pagalbos jų vaikams gairės, ypač tais   atvejais, kai mokiniams reikalinga papildoma pagalba.
Tėvų   (globėjų/rūpintojų) įtraukimas į sprendimų priėmimą mokyklos lygmeniuMokykloje tėvai   (globėjai/rūpintojai) turi teisę priimti sprendimus mokyklos valdyme:   balsavimo teisė svarstant mokyklos veiklos sritis, kurios svarbios tėvams   (globėjams/rūpintojams) ir jų vaikams; tėvų (globėjų/rūpintojų) dalyvavimas   darbo grupėse.

Parengė Giedrė Stapulionienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui.